Šv. Juozapas – dangiškasis parapijos globėjas

 

Šventasis Juozapai, tu iš tikrųjų esi išrinktas

Tegul šiandien tave, Šv. Juozapai, šlovina angelų būriai.

Tau teskamba choru mūsų linksmybių giesmė.

Tu iš tikrųjų esi išrinktas, juk dangaus ir žemės

Dievas patikėjo tau Sūnų ir Motiną.

(Iš kovo 19-osios mišparų himno)

 

Kovo 19-ąją švenčiame Šv. Juozapo, Švč. M. Marijos Sužadėtinio iškilmę. Jo kultas prasidėjo IV a. Rytuose, Šv. Sabo vienuolyne (netoli Jeruzalės). Vakaruose ėmė plisti nuo VIII a., o IX ir XII a. suklestėjo pranciškonų mokyklose. 1621 metais popiežius Grigalius XV kovo 19 dieną paskelbė Juozapo švente. 1870 me­tais popiežius Pi­jus IX pa­skel­bė jį vi­suo­ti­nės Baž­ny­čios glo­bė­ju.

Mato ir Luko evangelijos yra pagrindinis žinių šaltinis apie Šv. Juozapą, su kuriuo gyveno Mergelė Marija skaistybėje ir kuris buvo dangiškojo Sūnaus globėjas. Evangelijose jis apibūdinamas kaip ,,esantis teisus“. Juozapas yra vadinamas teisiu, nes visa širdimi yra atsidavęs Dievui, visa siela į Jį atsigręžęs, visomis jėgomis besistengiantis būti tyras ir ištikimas.

Juo­za­pas, kilęs iš Dovydo namų ir giminės, buvo neturtingas, tačiau karališkos kilmės žmogus, vertęsis dailidės amatu. Žodis dailidė (gr. Tekton, aram. Naggar) reiškia ir statybininką ir architektą. Beje, Jėzus savo pamoksluose mėgo vartoti palyginimus apie namų statymą. Žydų bendruomenėje kiekvienas privalėjo mokėti dirbti rankų darbus. Amato  būtinai reikėjo išmokyti ir savo sūnus.

Kuomet Juozapas patyrė, kad Marija laukiasi vaikelio, norėjo ją tylomis atleisti, nedarydamas jai nešlovės. Per sapną iš angelo sužinojęs apie Jo prigimtį, parsivedė nuotaką pas save (plg. Mt 1, 19-24). Dėl gyventojų surašymo jam su Kūdikio besilaukiančia Marija iš Galilėjos miesto Nazareto teko vykti į Judėjos miestą Betliejų (plg. Lk 2, 2-5). Juozapas rūpinosi Marija ir Betliejaus tvartelyje gimusiu Jėzumi, globojo juos dėl Erodo baimės skubiai keliaujant į Egiptą ir atgal į Nazaretą, kartu su Marija nešė Jėzų į šventyklą paaukoti Viešpačiui; po dvylikos metų jiedu ieškojo Sūnaus ir rado Jį ,,šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir beklausinėjantį“ (Lk 2,46). Po Jėzaus Kristaus krikšto evangelijose daugiau neužsimenama apie Juozapą. Daroma prielaida, kad jis mirė dar prieš vestuves Kanoje. Koptų apokrifiniame tekste ,,Dailidės Juozapo istorija“ rašoma, kad prie mirties patale gulinčio Juozapo stovėjo Mergelė Marija ir Jėzus. Mesijo globėjas mirė laiminga mirtimi, paguostas įsitikinimo, kad jam teko nepaprasta privilegija ginti, mylėti, maitinti ir išlaikyti Tą, kurį pranašai ir karaliai taip troško bent pamatyti.

Juozapas – šeimos tėvų, o dėl savo ypatingų vedybų, ir nesusituokusiųjų globėjas. Jis laikomas ir visų dirbančiųjų globėju, ypač tų, kurie apdirba medieną; globoja benamius, nes pats ieškojo prieglobsčio; keliautojus, nes bėgo į Egiptą; tiltų statytojus. Jo prašoma laimingos mirties ir nuginti jos baimę.

Evan­ge­li­jos Juo­za­po itin ne­iš­aukš­ti­na, ta­čiau jo dva­sia, jo bū­do bruo­žai iš­ryš­kė­ja per tą užduo­tį, ku­ri jam bu­vo pa­ti­kė­ta, ir per jo nuo­lan­kų at­vi­ru­mą Die­vo ma­lo­nei bei pla­nams. Krikš­čio­nių at­min­ty­je šv. Juo­za­pas yra pa­pras­to žmo­gaus, są­ži­nin­go dar­bi­nin­ko, ku­ris per sa­vo są­ži­nin­gą bei iš­skir­ti­nį gy­ve­ni­mą bu­vo šven­čiau­sio­sios iš vi­sų šei­mų gal­va, pa­vyz­dys.

Tarp jo do­ry­bių yra ti­kė­ji­mas, ty­la, pa­klus­nu­mas, pa­si­ren­gi­mas pri­im­ti Die­vo pla­nus net ir ta­da, kai jie jam at­ro­do la­biau nei bet ka­da slė­pi­nin­gi ir ne­su­vo­kia­mi bei ke­lian­tys ne­ri­mą bei su­si­rū­pi­ni­mą.

Ikonografijoje ankstyvojoje krikščionybėje Šv. Juozapas vaizduojamas retai, tačiau baroko laikais šio šventojo ikonografija įvairėja. Nuo XVII a. dailėje dažnai matoma Šventoji Šeima – Marija, Kūdikis ir Juozapas. Rečiau pasitaiko kūrinių, kurie vaizduotų šventąjį, dirbantį medžio darbus ar mokantį savo amato paauglį Jėzų. Tačiau vyrauja kultinis Juozapo atvaizdas, kuriame jis vaizduojamas visu stotu, beveik visada kaire ranka laikantis Kūdikį Jėzų, o dešinėje – leliją, skaistumo simbolį arba migdolo žiedais pražydusią lazdą.

Daugelio šventųjų liudijimu, Šv. Juozapas yra didis užtarėjas pas Dievą įvairiuose reikaluose. Šv. Teresė Avilietė sako: ,,Nuostabiai didelė yra Šv. Juozapo galybė yra pas Dievą, tad norėčiau palenkti visus žmones jį ypatingai garbinti. Nepažįstu nė vieno, kuris, būdamas labai pamaldus Šv. Juozapui, nebūtų kasdien daręs naujos pažangos dorybėse. Jei kas abejoja jo galia ir meile tiems, kurie jį garbina, aš prašau tik pabandyti: greitu laiku pats tuo įsitikins“.

Iš to galima užtektinai suprasti, kokį nuoširdų pamaldumą ir pasitikėjimą Šv. Teresė jautė Šv. Juozapui. Ji nepradėdavo nieko svarbesnio, pirmiau nepaprašiusi jo pagalbos. Net trylika iš šešiolikos įkurtų vienuolynų ji pavedė šio šventojo globai ir pavadino pastarojo vardu.

 

Parengta pagal:

 1. Piero Lazzarin. NAUJOJI ŠVENTŲJŲ KNYGA. MAŽOJI ENCIKLOPEDIJA („Katalikų pasaulio leidiniai“, 2011),

2. Stephan Dosenbach. SJ. ŠVENTASIS JUOZAPAS (,,Savastis“, 2011),

3. Laima Šinkūnaitė. ŠV. JUOZAPAS: KULTAS IR IKONOGRAFIJA (,,Artuma“, 2006).

 

 

 

 

 

O garbingas šventasis Juozapai, neįmanoma suskaityti malonių, kurių tu išprašai vargšams ir liūdintiems. Ligoniai, prispaustieji, apšmeižtieji, išduotieji, apleistieji, alkanieji ir esantys bėdoje ateina su savo reikalais pas tave, ir tu juos išklausai.

 

Šv. Juozapo litanija

 

Kyrie, eleison!

Christe, eleison!

Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus!

Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija, R. melski už mus!

Šventasis Juozapai,

Garbingasis Dovydo palikuoni,

Patriarchų šviesybe,

Dievo Gimdytojos sužadėtini,

Drovusis Mergelės saugotojau,

Dievo Sūnaus maitintojau,

Stropusis Kristaus gynėjau,

Šventosios šeimos galva,

Juozapai teisingasis,

Juozapai tyrasis,

Juozapai išmintingasis,

Juozapai tvirtasis,

Juozapai klusnusis,

Juozapai ištikimasis,

Kantrybės paveiksle,

Neturto mylėtojau,

Darbininkų pavyzdy,

Šeimos gyvenimo puošmena,

Nekaltųjų saugo tojau,

Šeimų stiprybe,

Vargdienių paguoda,

Ligonių viltie,

Mirštančiųjų užtarėjau,

Piktųjų dvasių baime,

Šventosios Bažnyčios globėjau, R. melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

V. Paskyrė jį savo namų viešpačiu! R. Ir visų savo turtų valdytoju!

 

Melskimės. Dieve, savo neapsakoma Apvaizda Tu teikeisi išrinkti šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Duok, meldžiame, kad jį gerbdami kaip globėją žemėje, būtume verti jį turėti užtarėju danguje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.